Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Pilotinis projektas: iškeltos problemos ir idėjos, kaip jas spręsti
2021 balandžio 12 d.
Pilotinis projektas: iškeltos problemos ir idėjos, kaip jas spręsti

Penkių šalies regionų gydymo įstaigos dalyvavo bandomajame (pilotiniame) projekte, skirtame skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų  partnerystę, taikant pažangius bendradarbiavimo modelius.

Šis 2020 m. sausio – 2021 m. balandžio mėn. vykdytas EK finansuojamas pilotinis projektas finišavo politinio dialogo renginiu "Ligoninių bendradarbiavimo praktikos: išmoktos pamokos ir tolimesni žingsniai".  

Ligoninių atstovai dalijosi bendradarbiavimo patirtimi, praktikomis, galimais sprendimais, diskutavo,  kaip įgalinti tolesnę ligoninių partnerystę. Kauno regiono gydymo įstaigos, kurioms atstovavo LSMU Kauno klinikos ir LSMU Kauno ligoninė, parengė dvi bendradarbiavimo idėjas: pirmoji –  skubios stacionarinės ir ambulatorinės pagalbos srautų valdymas regione; antra – pacientų srautų valdymas, atliekant materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių stebėseną realiuoju laiku.

„Įgyvendinus Kauno regiono siūlymus, realios situacijos kitoje asmens sveikatos apsaugos įstaigoje žinojimas gali padėti ne tik sutaupyti resursų, kas aktualu atvejais, kai pacientas pervežamas į kitą gydymo įstaigą, bet galbūt ir pagerintų pacientų išeitis, nes ne visada GMP automobilyje galima skirti lygiavertį gydymą, lyginant su ASPĮ.  Tai pagreitintų gydymo pradžią, trumpintų lovadienį.

Į pacientų srautų procesą svarbu įtraukti visas suinteresuotas šalis, surasti bendrą sutarimą, nustatyti bendras taisykles ir tvarkas, jas išplatinti, kad visi dalyviai – tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių paslaugų teikėjai, tiek GMP – žinotų, kur ir kaip turi kreiptis pagalbos pacientai.

Dalyvaujant LSMU Kauno klinikų (čia projektą koordinavo doc. Kęstutis Stašaitis) ir LSMU Kauno ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių komandoms, numatytos bendros LSMU Kauno ligoninės ir LSMU Kauno klinikų veiklos šio projekto rėmuose“, – pirmąją idėją – apie skubios stacionarinės ir ambulatorinės pagalbos srautų valdymą regione – pristatė LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
Jei būtų numatoma projekto tąsa, svarbu, kad būtų įtraukta kiek įmanoma daugiau regiono įstaigų.

Antrosios idėjos – pacientų srautų valdymo, atliekant materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių stebėseną realiuoju laiku – svarbą akcentavo LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai dr. Helga Marija Kauzonė.

„Pacientų srautų paskirstymas turi vykti be žmogiškojo faktoriaus, t.y., neturi būti skambinama ir klausiama, bet viskas turi būti automatizuota, kad būtų galima išvengti subjektyvių vienašališkų sprendimų. Realiuoju laiku būtų monitoruojami pacientų srautai viso regiono GMP, gydymo įstaigų priėmimo–skubios pagalbos, infekcinių ligų, reanimacijos–intensyvios terapijos skyriuose, poliklinikose. Tai  išspręstų įsisenėjusią sisteminę problemą, su kuria kasdien susiduria gydymo įstaigos ir kuri ypač paaštrėjo per šią pandemiją“, – pabrėžė dr. H. M. Kauzonė.

Pasak jos, pagrindiniai pliusai, įgyvendinus šį LSMU Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninės siūlymą, tai – pagerinta pacientų aptarnavimo kokybė, sutrumpėjęs laukimo laikas, efektyvesnis darbo organizavimas, racionalesnis išteklių naudojimas, leidžiantis mažinti kaštus – tiek kiekvienos įstaigos, tiek bendrai regiono mastu.

„Šios idėjos įgyvendinimui reikalingas inovatyvus sprendimas, apimantis IT, logistikos, vadybos, darbo organizavimo, ASPĮ pajėgumų ir net infrastruktūros aspektus, – teigė dr. H. M. Kauzonė. – Parengėme inovatyviojo pirkimo planą. Taigi – iškėlėme problemas ir pasiūlėme, kaip jas spręsti. Tikimės, kad šalies sveikatos politikos formuotojai išnagrinės ligoninių siūlymus ir jų įgyvendinimui skirs reikiamas priemones, žmogiškuosius, finansinius išteklius.“       

E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd