Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
lrytas.lt – apie interaktyviąją reabilitaciją Respublikinėje Kauno ligoninėje
2016 rugpjūčio 18 d.
lrytas.lt – apie interaktyviąją reabilitaciją Respublikinėje Kauno ligoninėje

Elzė Laužikaitė

lrytas.lt

Kai mėsininkas Vladas Alkovikas susižalojo pirmą kartą, dėl nuobodžių ir monotoniškų fizinės terapijos pratimų nesugebėjo iškęsti viso gydymo kurso. Tai turėjo pasekmių jo sveikatai – silpni raumenys lėmė, kad po penkerių metų vyras susižeidė tą pačią ranką.

Dėl nuobodulio padarė lemtingą klaidą

„Pirmą kartą iš tiesų rimtai susižeidžiau – persipjoviau sausgysles. Kad ranka vėl galėtų atlikti visas funkcijas, man buvo skirti fizinės reabilitacijos seansai.

Deja, paprasčiausiai neapsikenčiau ir gydymo atsisakiau gan greitai, nes pasikartojantys pratimai buvo pernelyg nuobodūs. Tai lėmė, kad dešinioji ranka išliko silpnesnė. Tad, praėjus penkeriems metams po pirmosios traumos, kėliau sunkų svorį ir pasitempiau sausgysles. Taip pat prasidėjo ir sąnario uždegimas.

Nieko nuostabaus, nes dirbu gana žemoje temperatūroje – kambaryje būna apie 15 laipsnių“, – pasakojo vyras.

Rado kitą išeitį

V.Alkovikas suprato, kad tokios pat reabilitacijos nepakels, todėl šįkart kreipėsi į Respublikinę Kauno ligoninę. Čia jam pasiūlyta visiškai kitokia reabilitacijos programa. „Šį kartą viskas vyko visai kitaip – palyginti naujas interaktyvus metodas gijimą padarė daug įdomesnį.

Net nepastebiu, kaip prabėga laikas, o taikant tradicinį gydymą jis slinkdavo vėžlio greičiu“, – prisiminė vyras. Respublikinėje Kauno ligoninėje interaktyvios reabilitacijos gydymo metodas yra taikomas ne vienus metus. Jos tikslas – įdomiu, pacientą įtraukiančiu būdu užtikrinti sėkmingą gydymą ir įvairių prarastų funkcijų atkūrimą. „Nors rizikavome nežinodami, ar tai pasiteisins, dabar drąsiai galime teigti, kad reabilitacijoje kompiuterių neišsigąsta net ir senjorai, ką jau kalbėti apie jaunuosius pacientus. Pacientų pasiekti rezultatai tikrai džiugina“, – sakė generalinis gydymo įstaigos direktorius doc. dr. Linas Vitkus.

Naujas reabilitacijos veikimo principas

Terapija yra pagrįsta savotišku žaidimo principu. Pavyzdžiui, taikant gydymą „Sensbalance“ aparatu, procedūras atliekantis asmuo pasodinamas ant specialios pagalvėlės. Joje esantys jutikliai perduoda informaciją į kompiuterį, kuriame nustatomas tiesia nugara sėdinčio paciento svorio centras. Vėliau įjungiamas žaidimas, kurį asmuo žaidžia atlikdamas kineziterapinius judesius, šiuo atveju – judindamas klubus. Pavyzdžiui, kreipiant klubus į kairę, kompiuterio ekrane esantis kamuoliukas taip pat pajuda į kairę, sukant ratu, tą patį daro ir valdomas elementas. Taip treniruojami ir stiprinami gilieji nugaros raumenys, pagerinama laikysena. Tačiau geriausia yra tai, kad pratimus atliekantis pacientas net nepajaučia krūvio, tenkančio raumenims. Jam taip pat nenusibosta tą patį judesį atlikti kelias minutes iš eilės, nes dėmesį būna sukoncentravęs į kuo geresnį žaidimo rezultatą, taigi gydymasis vyksta nuosekliau ir greičiau.

Pasiekiama daug geresnių rezultatų

Respublikinės Kauno ligoninės reabilitacijos klinikos vadovė Daiva Pažėrienė teigė, kad per kelerius metus, kuriuos yra taikomos įvairios interaktyvios technologijos, iš tikrųjų pagerėjo reabilitacijos rezultatai, pacientai rodo didesnį susidomėjimą. „Pradėję taikyti interaktyvią reabilitaciją, sulaukėme tik teigiamo pacientų atsako. Tai nestebina, nes pacientai savo noru įsitraukia į ekrane vykstantį veiksmą. Dėl to ir rezultatai būna geresni – gydymą atliekantys žmonės noriai lanko procedūras, jaučia tam tikrą azartą laimėti žaidimą. Be to, naujasis metodas mums leido nuosekliai stebėti paciento būklės pokyčius. Tradiciniai reabilitacijos metodai, nors ir laiko patikrinti, nesuteikė tiek išsamios informacijos, kiek jos gauname taikydami gydymą naudojant kompiuterį“, – pasakojo ji. Medikei pritarė ir V. Alkovikas. Jo teigimu, paciento sudominimas žaidimais lemia tai, kad pratimai atliekami ilgiau. Taip ne tik greičiau pasiekiama rezultatų, bet ir jie būna daug geresni.

Viltis net sunkiausiems pacientams

Kad būtų galima susigrąžinti įvairias funkcijas, reikia nuolatinio ir monotoniško darbo. Pasak medikės, tai ypač sunku smarkiai nukentėjusiems pacientams, kurie yra kone visiškai praradę galūnės mobilumą.

„Asmenys, kurių motorika dėl tam tikrų priežasčių yra sutrikusi, labai greitai praranda motyvaciją tęsti tradicinį gydymą. Iš tiesų nieko keisto: pacientai, kurių, pavyzdžiui, ranka buvo paralyžiuota, progreso gali nepastebėti labai ilgai. Dėl to jie kartais ima manyti, kad jo ir nėra. Pasitelkus kompiuterines technologijas, užtikrinamas grįžtamasis ryšys. Užfiksuojamas kiekvienas, net ir menkiausias, raumens susitraukimas. Taigi, nors plika akimi pokytis ir judesys nėra matomas, kompiuterio ekrane jis yra užregistruojamas atitinkamai pagal žaidžiamą žaidimą. Tai galėtų būti kamuoliuko pakilimas į viršų, kuris pacientui suteikia didesnę motyvaciją toliau siekti gerų rezultatų. Visi pasiekimai fiksuojami programų, todėl kas tam tikrą laiką rodikliai gali būti išspausdinami. Taip pacientas turi galimybę pats įvertinti savo progresą“, – pasakojo D.Pažėrienė.

Skaityti visą straipsnį lrytas.lt svetainėje

E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd