Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Ligoninė, išaugusi Aukštųjų Šančių marškinius
2017 gegužės 4 d.
Ligoninė, išaugusi Aukštųjų Šančių marškinius

Arvydas Pakštalis

doc. dr. Brigita Tranavičiūtė

Pradžia – keliuose, tarpukarį menančiuose, pastatuose

Pasak Respublikinės Kauno ligoninės generalinio direktoriaus doc. dr. Lino Vitkaus, sveikatos apsaugos klausimai sovietinėje Lietuvoje buvo sprendžiami atsižvelgiant į valdžios nurodymus, tačiau svarbią vietą sveikatos apsaugos tinklo vystymosi procese užėmė ir socialinė visuomenės raida, gyventojų migracija, miestų urbanizacija.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios Aukštųjų Šančių gyventojai savo rajone gerai išvystyto sveikatos apsaugos įstaigų tinklo neturėjo. Čia veikė tik 1947 metais Kaišiadorių g. 41 įsteigta Kauno IV poliklinikos ambulatorija, kuri atliko minimalias sveikatos priežiūros paslaugas.

Kaip ir kitos Kauno užmiesčio teritorijos – Aukštieji Šančiai į vieną iš Kauno miesto gyvenamųjų mikrorajonų pradėjo formuotis po Antrojo pasaulinio karo. Pagal 1948 metais Kauno miesto architekto J. Bučo parengtą ir 1952 m. architekto P. Janulio patikslintą miesto vystymosi ir generalinį planą buvo parengtas ir Aukštųjų Šančių vystymosi projektas.

Buvo pradėta svarstyti, jog Aukštuosiuose Šančiuose šio ir tolimesnių rajonų gyventojams yra būtina ligoninė. Pirmieji žingsniai ligoninei steigti pradėti nuo tinkamų patalpų tokiai įstaigai parinkimo – iš pradžių buvo nuspręsta, jog ligoninei patogiausia būtų įsikurti dar tarpukariu pastatytuose pastatuose buvusiuose Hipodromo gatvė 11 ir 13. Tačiau 1951 m. kovo 1 d. Kauno srities DŽDT vykdomasis komitetas įpareigojo ligoninės reikmėms skirti ne tik du minėtus pastatus, bet ir pastatą buvusį Skuodo gatvė 19. L. Vitkus atkreipė dėmesį, kad pirmieji ligoninės pastatai buvo integruoti į visą kompleksą, o jų fasadų fragmentus galime pamatyti ir šiandieną.

Veiklą ligoninė pradėjo 1952 m. turėdama 35 lovas vieninteliame suaugusiųjų vidaus ligų skyriuje. Ligoninei priklausė suaugusiųjų ir vaikų poliklinikiniai skyriai su 5 filialais, 3 gydytojų ir 9 felčerių punktai svarbiausiose Požėlos rajono įmonėse.1952 metų pabaigoje ligoninėje buvo numatyti iš viso 165 medicinos personalo etatai. Apie medicinos istoriją Kaune daug įdomių faktų galima bus sužinoti istoriniame Respublikinės Kauno ligoninės metraštyje.

Ligoninė augo kartu su rajonu

1955 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu dėl pasikeitusio rajono pavadinimo Kauno miesto Požėlos rajono ligoninė buvo pervadinta Kauno miesto ligonine nr. 3.

XX a. 6–ojo dešimtmečio pabaigoje – 7–ojo dešimtmečio pradžioje ligoninė aptarnavo 52 tūkst. gyventojų ir stacionare turėjo 100 lovų, kurių buvo per mažai aptarnauti jai priskirtų Šančių ir Panemunės gyventojų, todėl buvo planuojami šios ligoninės plėtros darbai.

1966 m. planuota pradėti vieną iš reikšmingiausių ligoninės nr. 3 pastatų rekonstrukcijų, turėjusių išplėsti ligoninę iki 300 lovų.

1971 metais spaudoje kauniečiams buvo pristatytas iš dalies rekonstruotas ligoninės pastatas su iki 360 lovų išplėstu ligoninės stacionaru, kurį sudarė operacinis ir palatų blokai, taip pat naują ligoninės maisto gaminimo bloką. Savo eilės rekonstrukcijoje dar laukė chirurginis skyrius.

XX a. 8 – ojo dešimtmečio pradžioje ligoninės personalas buvo išaugęs iki 803 darbuotojų.

1982 m. ligoninės stacionaras išsiplėtė beveik dvigubai.

Respublikinė Kauno ligoninė ne tik Aukštuosiuose Šančiuose

Šiandien Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus vadovauja ne tik ligoninei Aukštuosiuose Šančiuose, bet ir per 2002 – 2010 m. vykdytą medicinos įstaigų reorganizavimo projektą ir restruktūrizavimo programą, prijungtiems filialams, kurie išsidėstę mieste bei Kauno rajone. Prie ligoninės per tuos metus buvo prijungti Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai, Garliavos ligoninė, Kauno psichiatrijos ligoninė, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė, Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“, V.Tumėnienės vaikų reabilitacijos centras.

Kaip teigia doc. dr. L. Vitkus, dabar ligoninėje dirba virš 1600 darbuotojų (iš jų – apie 400 gydytojų), yra 1028 lovų ligoniams. Čia teikiama specializuota būtinoji ir planinė medicinos pagalba. Per metus gydosi apie 30 000 pacientų.

Ligoninės vizija skamba taip: „Respublikinė Kauno ligoninė – moderni, nuolat tobulėjanti, patraukli pacientams ir darbuotojams ligoninė, teikianti kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas“. Generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus komentuodamas įstaigos viziją, sako, kad tai yra didelis įsipareigojimas nesustoti ir tęsti pradėtus darbus.

O jų per pastaruosius kelerius metus nuveikta tikrai nemažai - buvo renovuoti ligoninės pastatai, skyriuose atsirado (ir vis dar pasipildo) moderniausia diagnostinė ir gydymo įranga. Investuojama ne tik į medicinos įrangą, bet skiriamas dėmesys ir darbuotojams. Respublikinėje Kauno ligoninėje yra suburtas aukštos kvalifikacijos gydytojų personalas. Įstaiga bene pirmoji Kauno regione sukūrė ir įdiegė ligoninės Pacientų ir klientų aptarnavimo standartą, kurio moto „Ir pacientai, ir klientai (pacientų artimieji ar kiti į ligoninę atvykę asmenys) yra svarbūs, todėl juos aptarnauti turime vienodai puikiai.“