Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Kokius stebuklus su katarakta atlieka chirurgai?
2017 sausio 23 d.
Kokius stebuklus su katarakta atlieka chirurgai?

Nors katarakta yra labai opi problema visame pasaulyje, tačiau sprendimas yra ypatingai paprastas: laiku atlikta kataraktos operacija.

 

Laimei, kataraktos operacijos atlikimas tobulėja ne dešimtmečiais, o kasmet ar net sparčiau. Ši problema ypač rūpi ilgiausią gyvenimo trukmę pasiekusioms turtingoms šalims. Kas keletą mėnesių sukuriamos naujos technologijos, instrumentai tampa plonesni, operacija atliekama greičiau, saugiau ir be didelio diskomforto pacientui, kuris žmogų vertinančioje valstybėje turi kuo greičiau pasveikti. Pacientui kataraktos operacija turi prilygti vizitui pas kirpėją, o visa sudėtingoji dalis tenka gydytojui, kuris turi turėti pakankamą patirtį, kad viskas pavyktų sklandžiai.

Susipažinkite: Respublikinės Kauno ligoninės gydytojas oftalmologas Martynas Špečkauskas ir jo straipsnis apie kataraktą.

Martynas Špečkaukas konsultuoja penktadieniais 16.00-18.00 val.

Kas sukelia kataraktą

Mokslininkai kas sekundę suskaičiuoja šimtus milijonų cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje. Nenuostabu, kad visą gyvenimą vykstant sudėtingiems procesams skaidriame lęšiuke, kuris žmogui gimus jau nebeturi kraujagyslių, tam tikrų medžiagų ima trūkti, o kitų susidaro perteklius. Normalius procesus trikdo ultravioletiniai saulės spinduliai, oksidacinis stresas, mūsų gyvenimo vargai ir nepriteklius ar priešingai – pernelyg „poniškas“ maistas ir neaktyvus gyvenimas. Laikui bėgant skaidrūs lęšiuko baltymai ima drumstėti. Tam daug reikšmės turi ir genai. Todėl kai kurie senjorai tokios ligos nėra net girdėję ir savo rega gali lygintis su savo provaikaičiais. Kitiems katarakta išsivysto dar būnant darbingo amžiaus. Didelę reikšmę turi ir akių ligos (pvz., trumparegystė), endokrininės ligos (padidėjusi skydliaukės funkcija, cukrinis diabetas), nuolat naudojami vaistai (gliukokortikoidai, vyzdį sutraukiantys akių lašai), praeityje patirtos akių, galvos traumos, kontaktas su aktyviais chemikalais ir daugelis kitų priežasčių. Paprastai susideda kelių priežasčių poveikis, todėl nustatyti, kas lėmė kataraktos išsivystymą, pavyksta retai.

Ne visos kataraktos vienodos

Lęšiukai dažniausiai drumstėja palaipsniui. Apvaliame lęšiuke atsiranda stipinų formos drumsčių. Jų vis daugėja ir, drumstims užėmus didelę lęšiuko dalį, jame lieka tik nedideli skaidrūs plyšeliai. Tuomet žmogus savo kasdieninėje veikloje pastebi susilpnėjusią regą. Likę skaidrūs lęšiuko skaidulų plyšeliai gali labai greitai padrumstėti ir pabloginti matymą tiek, kad žmogus nebegalės pasigaminti maisto, nebesiorientuos net sau įprastoje aplinkoje. Tokia žievine vadinama katarakta dažnai užklumpa žmogų netikėtai, jis dažnai mano, kad apako vos per porą mėnesių, nors liga būna jau gerokai įsisenėjusi.

Kai kuriais atvejais vystosi branduoline katarakta, kai lęšiukas daugiau keičia spalvą į gelsvą ar net rudą, o rega ilgą laiką išlieka stabili. Prie spalvos pokyčių smegenys adaptuojasi ir žmogus gali nepagalvoti apie išsivysčiusią kataraktą. Jei lęšiukas paburksta, laikinai gali net pagerėti matymas iš arti. Tai labai pavojingas kataraktos tipas, nes pacientas nesupranta savo ligos ir kreipiasi į akių gydytoją pavėluotai, kai operacija jau yra sudėtinga ir gali pavykti ne visai taip kaip norėtųsi. Be to, kiekviena operacija kuo vėlesniame amžiuje atliekama, tuo vėliau laukia sunkesnis ir ilgesnis gijimo laikotarpis.

Dar vienas specifinis kataraktos tipas – subkapsulinė katarakta. Drumstis susiformuoja lęšiuko optiniame centre. Prieblandoje, kai vyzdys platus, drumstis matymui netrukdo. O ryškioje šviesoje, nors mes esame įpratę matyti geriau, šia katarakta sergantiems pacientams matymas susiaurėjus vyzdžiui labai pablogėja. Šviesos srautui pro siaurą vyzdį ir lęšiuko centrinę drumstį nepavyksta pasiekti tinklainės.

Kaip nepabloginti situacijos dar labiau

Ne visuomet matymo pablogėjimo priežastimi yra katarakta. Svarbiausia – pastebėję regos susilpnėjimą „nenurašykite“ to natūraliai senatvei. Jus pakonsultuos akių gydytojas ir visuomet su juo rasite geriausią sprendimą. Gal jums reikia tik naujų akinių, gal jūsų ašaros nebe tokios sudėties kaip jaunystėje ir reikia drėkinančių akių lašų, o gal atėjo laikas ryžtis rimtesniam sprendimui – kataraktos operacijai. Kada bus optimalus laikas atlikti operaciją, geriausiai patars jūsų akių gydytojas ar akių chirurgas. Patekti pas akių chirurgą užtenka šeimos gydytojo siuntimo.

Vizito pas akių gydytoją nereikėtų atidėlioti. Pablogėjus regai paūmėja ir kitos organizmo ligos, vargina bloga nuotaika, krenta darbingumas ir apskritai prapuola gyvenimo džiaugsmas.

Katarakta yra labai opi problema visame pasaulyje, todėl sprendimas turi būti ypatingai paprastas. Kataraktos operacija žengia į priekį ne dešimtmečiais, o metais ar net sparčiau. Nes tai labiausiai rūpi ilgiausią gyvenimo trukmę pasiekusioms turtingoms šalims. Kas keletą mėnesių sukuriamos naujos technologijos, instrumentai tampa plonesni, operacija atliekama greičiau, saugiau ir be didelio diskomforto pacientui, kuris žmogų vertinančioje valstybėje turi kuo greičiau pasveikti. Pacientui kataraktos operacija turi prilygti vizitui pas kirpėją, o visa sudėtingoji dalis tenka gydytojui, kuris turi turėti pakankamą patirtį, kad viskas pavyktų sklandžiai.

Kaip vyksta operacija

Šalinant kataraktą atliekami 2 – 3 mikropjūveliai ragenoje. Kad akis operacijos metu išlaikytų savo formą į jos vidų suleidžiama tiršto skaidraus gelio. Lęšiuko kapsulėje adata ar mikropincetu padaromas „langelis“. Taip galima pasiekti sudrumstėjusius lęšiuko baltymus. Kad drumstus lęšiuko sluoksnius būtų galima pašalinti pro mažus pjūvelius, sukurtas ir nuolat tobulinamas emulsifikacijos metodas. Lęšiuko kietas branduolys smulkinamas ultragarsu ir išsiurbiamas pro instrumento angą, tuo tarpu pro kitą angą į akies vidų nuolat tiekiamas specialus subalansuotas tirpalas, kuris užpildo akies vidų ir neleidžia jos struktūroms sureaguoti į intervenciją. Pašalinus branduolį likę žieviniai lęšiuko sluoksniai išsiurbiami plonyčiais vamzdelio formos mikroinstrumentais. Lieka skaidri lęšiuko kapsulė, kurioje puikiausiai ras vietą modernus dirbtinis lęšis.

Šiuolaikiniai dirbtiniai lęšiai gaminami iš minkšto inertiško akrilo. Lęšis gali būti trumpam sulenktas ir implantuotas į akies vidų pro tą patį mikropjūvelį, jo nedidinant. Akyje dirbtinis lęšis ima lėtai tiestis, kol atgauna savo pradinę formą. Chirurgas tuo metu padeda jam tiksliai įsistatyti buvusio lęšiuko kapsulėje. Lieka pašalinti nebereikalingo gelio likučius ir skysčiu užsandarinti mikropjūvelius, kad iš akies nesiskverbtų skystis ir nereikėtų jų užsiūti.

Paprastai operacija trunka apie pusvalandį ir pacientams yra tokia nuobodi, kad jie užmiega. Anestezijai naudojami nuskausminantys akių lašai. Maksimaliam komfortui į veną leidžiami stipresni nuskausminantys vaistai. Visą operacijos laiką operacinėje yra gydytojas anesteziologas ir anestezistė, kurie prižiūri paciento būklę, stebi gyvybines funkcijas monitoriuose, matuoja kraujospūdį ir dozuoja vaistus pagal kiekvieno paciento individualią situaciją. Jautresniems skiriamos didesnės nuskausminamųjų dozės, bet dažniausiai jų greitai praeinantis poveikis po operacijos praėjus dviem valandoms jau leidžia išvykti į namus.

Pooperacinis režimas nėra itin suvaržytas

Vizitas pas akių gydytoją skiriamas jau kitą dieną. Vertinamas akies gijimas, o galutinis operacijos rezultatas paaiškės ne anksčiau kaip po mėnesio. Iki vieno mėnesio laiko skiriami lašinti akių lašai, palengvinantys gijimą ir apsaugantys nuo netikėtos infekcijos. Didelių apribojimų po mažų pjūvių operacijos nėra, bet patariama vengti purvo, dulkių, kaip įprasta nusiprausti veidą ir ypač akių vokus, nedirbti sunkių fizinių darbų ar užsiimti pavojinga veikla, kol sveikstantis pacientas neapsipras su nauja rega.

Akis maža, o ligų joje gali būti daug

Daugeliu atveju matymas pagerėja jau kitą dieną po kataraktos operacijos. Ne visiems pavyksta matyti visas dešimt gydytojo rodomų eilučių. Kai kuriais atvejais tiesiog reikia daugiau laiko gijimui, o kai kuriais atvejais regos funkcijas riboja kitos akių ligos. Dažnai tai būna astigmatizmas, amžinė geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma.

Astigmatizmas dažnai yra įgimtas ir apie jį pacientas sužino tik prieš kataraktos operaciją, kai gydytojas matuoja dirbtinio lęšiuko stiprumą. Nors visi įsivaizduojame, kad mūsų akies ragena, kurią galime palyginti su laikrodžio stikliuku, yra išsigaubusi tolygiai, tačiau maždaug kas dešimtam tokio tikslumo ragenos gamta pašykštėjo. Ji išsigaubusi netolygiai ir yra labiau kiaušinio ar amerikietiško futbolo kamuolio formos. Žinoma, šių mikroskopinių pakitimų nepamatysite priešais veidrodį. Jaunystėje prie tokio jos netolygumo prisitaiko lęšiukas, kuris tampa priešingai netolygus ir koreguoja ydą. Todėl ilgus metus matome kuo puikiausiai. Pakeitus natūralų lęšiuką į dirbtinį, šis taip pat turėtų koreguoti ragenos ydą. Jei to nepadarysime, matymas po operacijos gali netenkinti paciento. Nenustebkite, jei chirurgas konsultuodamas prieš operaciją užsimins apie specialaus torinio dirbtinio lęšiuko būtinybę. Kartą implantavus dirbtinį lęšiuką į akies vidų, vėliau jį pakeisti labai sunku ar net visai neįmanoma, todėl turite tvirtai apsispręsti iš karto.

Sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma, mažiausiai norisi akies operacijos. Tačiau jau ne vienerius metus daugėja mokslinių duomenų, rodančių ankstyvos kataraktos operacijos naudą šiems pacientams. Geltonosios dėmės degeneracijos procesai gali labiau suintensyvėti po sunkios užleistos kataraktos operacijos, o gydymą atliekant anksti, nors regos aštrumas ir nepagerėja stebuklingai, tačiau degeneracija išlieka stabili. Tai operacija, kuri pacientui geros įtakos turės ateityje. Amžine geltonosios dėmės degeneracija sergantiems pacientams dažnai siūlomi dirbtiniai intraokuliniai lęšiai su tinklainei žalingos mėlynojo spektro šviesos filtru. Taip užtikrinama apsauga geltonajai dėmei po operacijos.

Glaukomos eiga po kataraktos operacijos taip pat nepablogėja. Priešingai – akispūdis dažnai tampa lengviau kontroliuojamas, pasitaiko atvejų, kai gydytojas leidžia net sumažinti antiglaukominių vaistų dozes ar jų vartojimą nutraukia. Žinoma, glaukoma sergantis pacientas nepasveiksta ir lieka stebimas visą gyvenimą.

Mitų apie kataraktos operaciją netrūksta

Yra daug neteisingų pasakojimų apie kataraktą išgydančius lašus, kad dirbtiniai lęšiai po kelių metų susidėvi ir juos reikia keisti, ar tai, kad akis po operacijos visą gyvenimą reikia „taupyti“, nenuvarginti. Akis reikia saugoti visą gyvenimą – tai tiesa, bet operuojame tam, kad akys gerai matytų ir jomis būtų galima naudotis kaip įprastai visą gyvenimą.

Na, o pabaigai didelio mito paneigimas. Daugelis mano, kad po kataraktos operacijos skaitymo akiniai neišvengiami, nes dirbtinis lęšis sufokusuoja tik tolimą vaizdą. Nors jau daug metų implantuojami dirbtiniai daugiažidiniai lęšiai, informacijos apie juos žmonėms trūksta. Tai lygiai tokie pat įprasti dirbtiniai lęšiai, tik turi ypatybę sufokusuoti tiek tolimą, tiek vidutinio, tiek ir skaitymo atstumo vaizdus. Nepriklausomybė nuo akinių labai pagerina gyvenimo kokybę, o daugiažidininio dirbtinio lęšio implantavimas į akį toks pat įprastas kataraktos chirurgui kaip ir vieno židinio. Žinoma, tai technologiškai sudėtingas lęšis, jo privalumus ir trūkumus aptarsite su chirurgu priešoperacinės konsultacijos metu.

Apibendrinimas

Katarakta yra daugelio veiksnių sukeliama lęšiuko padrumstėjimo liga, dažniausiai išsivystanti garbingo amžiaus žmonėms. Lęšiukas gali ilgą laiką drumstėti pamažu, o drumstims pasiekus „kritinį tašką“, rega ima blogėti pacientui netikėtai ir labai sparčiai. Yra įvairių lęšiuko drumsčių tipų, todėl ne visiems senjorams simptomai pasireiškia vienodai. Kai kurie kataraktos tipai yra pavojingi, nes žmogus savo regą vertina pakankamai gerai, o vėliau, kai rega nebetenkina, akies operacija yra sudėtingesnė. Laiku atliekama kataraktos operacija yra ištobulinta taip, kad būtų greita ir pacientui nesukeltų didelių nepatogumų. Sergantiems glaukoma ir amžine geltonosios dėmės degeneraciją rekomenduojama atlikti šią operaciją anksčiau. Implantuojamų dirbtinių lęšių gausa leidžia rinktis norimą pooperacinio matymo kokybę. Konsultacija su kataraktos chirurgu prieš operaciją yra svarbiausia kataraktos gydymo dalis, nes jis atsižvelgia į kiekvieno paciento matymo lūkesčius ir individualią klinikinę situaciją. Kartu su juo rasite patį geriausią sprendimą savo regai pagerinti.

Konsultacijų poliklinika Hipodromo g.13, Kaunas

tel. (8 37) 342170; (8 37) 200401

Konsultacijų poliklinikos darbo laikas: I-V 7.30-19.00 val.

</pstyle="margin-bottom:>