Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Greičiau dėl krūties vėžio išsitirti norinčioms moterims – gydytojos D. Bartuškaitės patarimai
2018 vasario 20 d.
Greičiau dėl krūties vėžio išsitirti norinčioms moterims – gydytojos D. Bartuškaitės patarimai

„Kodėl krūties vėžys toks dažnas susirgimas tarp moterų?“ – šiuo klausimu pradedame interviu su Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja radiologe Dalia Bartuškaite, kuri jau daugiau nei 20 metų vertina mamogramas bei konsultuoja moteris dėl krūties vėžio diagnostinių ir profilaktinių tyrimų.

„Tiek vyrams, tiek moterims vieni dažniausių vėžinių susirgimų yra susiję su reprodukcine sistema. Vyrai dažniausiai serga prostatos vėžiu, moterys – krūties. Kaip žinote, prostata, tai liaukinis audinys, padedantis užtikrinti visavertį vyrų lytinį gyvenimą ir vaisingumą. Krūties vėžys taip pat dažniausiai prasideda pieno liaukose. Hormoninio tipo liaukos, susijusios su žmogaus reprodukcija, yra labai jautrios onkologiniams susirgimams.“ – dėsto gydytoja Dalia Bartuškaitė.

Pats „palankiausias“ laikas krūties ir prostatos vėžiui yra, kai prasideda hormonų kaita – per menopauzę moterims ir andropauzę vyrams. Ne veltui prostatos ir krūties onkologinių susirgimų profilaktinės patikros programos prasideda nuo 50 metų. Mokslininkų teigimu, moterų, dalyvaujančių krūties vėžio prevencinėse programose, mirtingumas sumažėja 25 proc.

Gydytoja primena, kad pirminis krūties vėžio prevencijos tyrimas moterims, sulaukusioms 50 metų, dažniausiai yra mamografija: „Galime pamatyti net nulinės stadijos vėžius, neinvazinius, kurie dar tik prasideda latake, o ne pačioje liaukoje. – įžvalgomis dalinasi D. Bartuškaitė ir paaiškina, kodėl programoje moterims reikia dalyvauti, kas du metus. – Standartiniam vėžiui vystytis reikia 2-3 metų, todėl ir prevencinėje programoje reiktų atsakingai dalyvauti kas du metus. Žinoma, yra ir labai agresyvių formų, kurios vystosi itin sparčiai. Tokią vėžio formą mes vadiname intervaliniu vėžiu.“

Ankščiau krūtų profilaktinius tyrimus turėtų pradėti darytis moterys, kurių mamoms, seserims ar senelėms buvo diagnozuota ši onkologinė liga. Tokiu atveju profilaktinius patikrinimus patartina atlikti jau nuo 40-45 metų.

Gydytoja paaiškina, kad su krūtimis problemų turinčios moterys dažniau turėtų lankytis ir pas ginekologą, kadangi gimda ir krūtys yra glaudžiai tarpusavyje susiję organai. Būtina atlikti ir skydliaukės tyrimus, nes kartais skydliaukės veiklos sutrikimai turi įtakos įvairių pakitimų krūties audinyje atsiradimui.

Profilaktiniams tyrimams nebūtina veržtis į specializuotus centrus

Visuomenės informavimo priemonėse neretai kalbama apie begalines eiles pas medikus. Gydytojos D. Bartuškaitės nuomone, šios eilės gali būti kur kas trumpesnės, jei pacientai galimus pirminius profilaktinius ir jei reikia papildomus tikslinamuosius tyrimus, atliktų savo šeimos klinikose ar kitose gydymo įstaigose, turinčiose galimybę profilaktiškai ištirti pacientą. Ir tik turint atliktų tyrimų rezultatus pacientai kreiptųsi į specializuotus centrus.

„Labai svarbu atsakyti į klausimą, kur turėtų būti atliekami krūties vėžio profilaktiniai tyrimai, kur padaromos pirmosios mamogramos ir patikslinamieji tyrimai pacientėms. Atlikus tyrimus ir įtariant krūties vėžį moterys turėtų būti nukreiptos  į specializuotus centrus, universitetinio lygio ligonines. Tai padėtų išvengti situacijų, kai bendroje eilėje specializuotuose centruose ne vieną savaitę patikslinamųjų tyrimų po mamogramos laukia tiek moterys su onkologiniais susirgimais, tiek moterys su gyvybei nepavojingais pakitimais“, - tvirtina radiologė.

Amžinas klausimas: mamografija ar krūtų echoskopija?

Moterys įvairiose forumuose neretai viena kitą konsultuoja, ką geriau rinktis: rentgenologinį krūtų tyrimą (mamografiją) ar krūtų echoskopiją (dažnai dar vadinamą ultragarsu)?

„Manęs dažnai klausia, ką geriau daryti: ultragarsą ar mamogramą? Atsakau, jog nežinau, nes viskas priklauso tik nuo situacijos.  Galų gale, jei kuris nors tyrimas būtų geresnis, tai visi rinktųsi geresnį, kodėl reikia rinktis blogesnį?“ – retoriškai klausia D. Bartuškaitė.

Paklausus gydytojos, kuo skiriasi šie tyrimai ir kokiais atvejais yra skiriami, medikė pasitelkia palyginimus. „Kada lengviau pastebėsime medyje tupintį paukštį? Kai medis bus su lapais ar be? Tikriausiai pritarsite, jog lengviau paukštį pastebėti medyje be lapų. Lygiai tas pats ir su krūtimis. Jauname amžiuje, kai moters krūties pieno liaukų audinys nesunykęs, ji lyg tas medis su lapais, ir mes paukščio – naviko – atliekant mamografijos tyrimą galime nepastebėti.

Tačiau bėgant metams  krūties pieno liaukų audinys nyksta, daugėja riebalinio audinio ir ji tampa medžiu be lapų – tokiu atveju mamografijos tyrimas labai pasiteisina. Vyresniame amžiuje apsiribojant tik „riebios“ krūties echoskopija, mes galime nepastebėti pakitimų, kadangi kartais vėžys būna tokio paties tankio kaip ir krūtis. Tai tas pats kas svieste ieškoti sviesto gabaliuko.“

Gydytoja pastebi, kad šie tyrimai ne vienas kitą pakeičia, o papildo. Statistika byloja, jog iki 80 proc. atvejų vertinant mamogramas randama pakitimų. Medikė ramina, didžioji dalis atrastų darinių – gerybiniai, tačiau norint išsiaiškinti, ar šie pakitimai nėra vėžiniai susirgimai kartais būtina atlikti papildomus tyrimus.

Žinant konkrečią pakitimų vietą krūties audinyje (ką padeda nustatyti mamograma), pasitelkiamas ultragarsas, kuriuo naudojantis gydytojai aiškiai atskiria piktybinius ir nepiktybinius  darinius. Šie dariniai mamogramoje neretai atrodo labai panašiai. Tačiau atliekant ultragarsą, gydytojai dažnai gali neaptikti smulkių kalcinatų, be to, kai krūtys yra didelės, ultragarsu sunkiau aptikti giliai krūtyje esančius auglius, kas mamogramoje būtų užfiksuota.

Bijo skausmo

Kartais moterys rentgenologinių krūtų tyrimų vengia, nes tarp dailiosios lyties atstovių plačiai paplitusi nuomonė, jog tai skausmingas tyrimas, bijoma krūties suspaudimo, radiacinės apšvitos. Vis dėlto technologijoms žengiant į priekį keičiasi ir mamografai: užfiksuojami vis mažesni dariniai, apsauginiai mechanizmai kontroliuoja krūties suspaudimą, todėl moterims nereikia baimintis, jog tyrimo metu krūtis bus „perspausta“. O radiacinės apšvitos, anot radiologės, tikriausiai skrendant į Jungtines Amerikos Valstijas daugiau gauname, nei šio tyrimo metu.

Pasak gydytojos, jautresnių krūtų savininkės gali jausti nedidelį diskomfortą, bet medikė pabrėžė, jog visa procedūra su nusirengimu iki pusės trunka apie 15 min., o nuotraukos užfiksavimo momentas su mamografu, kai šiek tiek suspaudžiama krūtis – keletą sekundžių. Šiek tiek suspausti krūtį būtina, nes tai padeda gauti geresnę vaizdo raišką bei gydytojams atlikti tikslesnius diagnostinius vertinimus.

D. Bartuškaitė taip pat paneigė mitą, jog mažas krūtis turinčioms moterims šį tyrimą yra sudėtinga atlikti. Esant būtinybei mamograma daroma ir vyrams – nors ir retai, bet krūties vėžys pasitaiko ir tarp vyriškių.

„Nežinau, man daktarė liepė ateiti.“

Ne kartą Suomijoje, Olandijoje, Italijoje, Austrijoje stažavusi gydytoja Dalia Bartuškaitė apgailestauja, kad dalis Lietuvos moterų ne tik pamiršta pasirūpinti savo sveikata, bet ir ne visada gilinasi, kodėl joms gydytojas paskyrė vienokius ar kitokius tyrimus.

„Gilinant teorines ir praktines žinias užsienio šalių ligoninėse pastebėjau, jog tenykštėms moterims neatliksi jokių tyrimų, jei ji nesijaus viską žinanti, nesupras, kodėl jie atliekami. Moteris nori suprasti, kas bus daroma su jos kūnu. Deja, Lietuvoje vis dar tenka susidurti su moterimis, kurių akys pilnos baimės, bet ne noro gilintis ir aiškintis. Kai paklausi, kas nutiko, išgirsti atsakymą: „Nežinau, man daktarė liepė ateiti. Tai kažką rado mamogramoj““, - patirtimi dalinasi D. Bartuškaitė.

Daugelyje pasaulio šalių profilaktinių tyrimų atsakymus siunčia ne tik šeimos gydytojui, bet ir pacientui. Lietuvoje pacientui ir šeimos gydytojui skirtą atsakymą dažniausiai gauna tik šeimos gydytojas. Gydytoja radiologė svarstė, jog žinant šeimos gydytojų užimtumą, gal kartais tiesiog pritrūksta laiko išsamesniam pokalbiui su paciente, laiko paaiškinti, kas buvo aptikta atliktoje mamogramoje ir kokie patikslinamieji tyrimai reikalingi norint iki galo išsiaiškinti situaciją. Liūdniausia, kad nežinojimas ir nesupratimas, kas vyksta, kartais „atbaido“ moteris nuo reikalingų tyrimų. „Man nuolat tenka užsiimti šviečiamąja veikla. Pastebėjau, kad išaiškinus moteriai, kas ir kaip – ji nurimsta“, - tvirtina D. Bartuškaitė.

Tačiau gydytoja džiaugiasi, kad situacija nors ir iš lėto, bet keičiasi. Jauno amžiaus moterys ateina apsiskaičiusios, atsakingai žiūri į savo sveikatos problemas. Anot medikės, jaunos merginos linkusios gilintis, domėtis, o vyresnės kartos moterys labiau „robotiškai“ klauso ir vykdo gydytojo paliepimus.

„Norėtųsi, kad Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvaujančios moterys dalyvautų joje atsakingai, kad įsitrauktų, domėtųsi, o ne ateitų su pozicija: „Šeimos gydytojas liepė“. Norisi sąmoningumo. Norisi, kad ir Lietuvoje kaip ir užsienyje prevencinius tyrimus atliktų močiutės, mamos, o dukros, matydamos šį atsakingą savo artimųjų pavyzdį, ateityje sektų iš paskos. Nesikreipkite į gydytojus tik tada, kai jau čiuopiate guzelius arba skauda.“ – interviu baigia Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja radiologė Dalia Bartuškaitė.  

Krūties vėžio tyrimai

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje kartą per dvejus metus nemokamai gali dalyvauti 50-69 metų moterys.

Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl profilaktinio krūtų patikrinimo gali kreiptis ne tik Kauno miesto, bet ir kitų Lietuvos miestų ir vietovių gyventojai, turintys šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą. Tyrimai pacientų patogumui atliekami ir šeštadieniais.

Tyrimo atsakymų pacientės sulauks ne 4 savaičių kaip įprasta daugelyje gydymo įstaigų, bet 1-2 savaičių laikotarpyje.

 

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus inf. | Rima Juciutė

E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd