Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
EPILEPSIJA: KĄ TĖVAMS VERTA ŽINOTI APIE ŠIĄ LIGĄ
2016 spalio 28 d.
EPILEPSIJA: KĄ TĖVAMS VERTA ŽINOTI APIE ŠIĄ LIGĄ

Vaikų neurologas Arvydas Alaunė, konsultuojantis Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, pasakoja apie dažniausiai pasitaikančius epilepsijos simptomus.

Epilepsija – viena dažniausių centrinės nervų sistemos ligų, diagnozuojama vaikams

Apie šią ligą įtarimas iš karto visiems kyla, pamačius be sąmonės gulintį ir trūkčiojantį vaiką ar suaugusį žmogų. Tai dažniausiai ir yra epilepsijai būdingi generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai, dar vadinami Grand mal priepuoliai. Deja, neretai ar net dažniau, epilepsijos priepuoliai būna visai nepanašūs į tipiškus ir daugelis net nepagalvoja, kad tai galėtų būti šios klastingos ligos pasireiškimas.

Dažnai priepuoliai taip vadinami židininiai priepuoliai, kai sąmonė neprarandama, vaikas nenukrenta, bet nevalingai trūkčioja nedidelė raumenų grupė galūnėse ar persikreipia , trūkčioja veido dalis. Kartais pasikeičia skonis, kvapas, klausa, rega, susvaigsta galva, be priežasties atsiranda baimė, pakinta kitos emocijos ir jutimai, kalba. Dažniausiai tuos jutimus ligonis gali po priepuolio nupasakoti. Priepuolio pobūdis priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje yra ligos židinys.

Židiniui išplitus, paprastai atsiranda ir sąmonės sutrikimai. Tai gali pasireikšti beprasmiu žvilgsniu, vaikas nereaguoja kalbinamas. Gali atsirasti beprasmiai judesiai: graibymas, čepsėjimas, rijimas, betikslis judėjimas, daiktų kilnojimas, rankų trynimas, niurnėjimas ir panašiai. Praėjus priepuoliui, ligonis paprastai neatsimena, ką veikė, būna sutrikęs, dezorientuotas. Tokie priepuoliai vadinami sudėtingais židininiais priepuoliais.

Tik paprastas užsisvajojimas?

Kartais tėvai ar mokytojai klasėje pastebi, kad vaikas dažnai tarsi „užsisvajoja“, tuo metu nereaguoja šaukiamas. Tai gali būti ir paprastas užsisvajojimas, bet taip pasireiškia ir epilepsijos priepuoliai, vadinami „absansai“ . Atskirti, kokia tai liga skiriamas galvos smegenų tyrimas – elektroencefalografija (EEG).

Epilepsiją reikia įtarti ir jei atsiranda netikėti suglebimai, kritimai, pusiausvyros sutrikimai. Taip pasireiškia atoniniai traukuliai.

Staigūs, trumpi viso ar dalies kūno trūktelėjimai, primenantys išsigandimą, krūptelėjimą be sąmonės sutrikimo, gali būti miokloniniai epilepsijos priepuoliai.

Sunku, ypač pradžioje, nustatyti epilepsiją kūdikiams, kuriems traukuliai gali pasireikšti labai įvairiai. Kartais tai gali būti krūptelėjimai, žvilgsnio sustingimas, kūno įsitempimas ar galvytės sukimas į viena pusę. Visada, jei tik kyla įtarimai dėl keistų vaiko judesių sąmonės sutrikimų, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų neurologu ir, esant reikalui, ištirti ir pradėti gydymą ligos pradžioje.

Kaip užsiregistruoti pas vaikų neurologą Arvydą Alaunę.

E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd