Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Besimokantys medicinos renkasi Respublikinę Kauno ligoninę
2018 rugsėjo 26 d.
Besimokantys medicinos renkasi Respublikinę Kauno ligoninę

lsveikata.lt žurnalistė Deimantė Gruodė pastebi, kad Respublikinė Kauno ligoninė ne tik atsinaujinusi, bet ir atjaunėjusi: tiek paskutiniųjų kursų internatūros studentai, tiek rezidentai šioje gydymo įstaigoje noriai atlieka praktiką, dalis jų vėliau čia pasilieka dirbti. Jaunieji medikai pasakoja, kad Respublikinę Kauno ligoninę pasirinko išgirdę atsiliepimų apie čia sudarytas puikias sąlygas ir galimybes. Ir nenusivylė. Priešingai, stipriai patobulėjo ir pasiruošė itin sudėtingam gydytojo darbui.


Jaunosios gydytojos patenkintos ir Respublikinėje Kauno ligoninėje sudarytomis sąlygomis tobulėti, ir patyrusių kolegų pagalba. Nuotr. Vaida Ragelytė, Inga Žalienė, Augustina Borutaitė ir Eglė Novičenkaitė.

Gydytojus „užsiaugina“

Respublikinę Kauno ligoninę aktyviai renkasi psichiatrijos, šeimos gydytojų, vidaus ligų rezidentūrose studijuojantys rezidentai, taip pat praktinių žinių semiasi būsimieji chirurgai, reabilitologai, otorinolaringologai. Pasak Terapijos klinikos vadovo Gintaro Kramiliaus, šiuolaikinis jaunimas - itin gabus ir motyvuotas, verčiantis pasitempti ir vyresniuosius kolegas.

„Džiaugiuosi, kad Terapijos klinika stipriai pajaunėjo, nes vidaus ligų gydytojus užsiauginame iš rezidentūros studentų. Tai iš tikrųjų gerai, nes per tuos ketverius penkerius rezidentūros metus pamatai, kas ko vertas. Juos įdarbiname gydytojais asistentais, jie ir naktimis budi kartu su gydytojais. Po to dalį įdarbiname jau kaip ligoninės gydytojus. Tad, kaip ir sakiau, mūsų kolektyvas atsinaujinęs ir dabar įstaigoje dirba trys kartos: subrendę, daug žinių ir praktikos sukaupę vyresni gydytojai, taip pat vidurinioji ir jaunoji kartos. Taip ir turi būti“, – po skyrius vedžiodamas pasakojo Terapijos klinikos vadovas Gintaras Kramilius.

 

Anot jo, studentai matydami, kaip dirba gydytojai, įgyja neįkainojamos darbo patirties. Prie Terapijos klinikos, pasak G.Kramiliaus, prisijungia netgi šeimos rezidentai, kurių skaičius nemažėja.
Kartu su LSMU Šeimos klinikos vadovu trečiadieniais vyksta vizitacijos po Terapijos kliniką.
„Universiteto profesūra pasitiki mūsų įstaigos internatūros baze, tad turime itin daug internų. Kadangi internatūra yra suskirstyta ciklais (terapijos, chirurgijos, akušerijos ir vaikų), rudens pavasario semestrais jų ateina maždaug po trisdešimt. Su administratore juos išskirstome po mano išvardintus ciklus. Praktiškai būna po aštuonis devynis internus kiekvienoje klinikoje: vieni praktikuojasi nuo rugsėjo vidurio iki sausio, kiti – nuo sausio iki vasaros“, – sako Terapijos klinikos vadovas.
Kaip pastebima, RKL gan dažnai pasirenkama internatūroje studijuojančių užsieniečių. Šie puikiai susitvarko su darbu ir nesunkiai integruojasi į kolektyvą.

Dvigubins studentų skaičių

Pernai RKL buvo apsilankiusi didžiulė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto delegacija, įskaitant rektorių prof. Remigijų Žaliūną. Buvo aptartos gydymo įstaigos galimybės priimti daugiau studentų praktikai atlikti.
„Ateityje galėsime priimti dvigubai daugiau studentų, tačiau tam būtina pasiruošti: parengti personalą, kuris dalintųsi su jaunesniaisiais kolegomis profesinėmis įžvalgomis. Darbas su studentais turi būti kryptingas ir nuoseklus. Siekiame kokybiškai perduoti žinias, o ne tik didinti studentų skaičių įstaigoje. Taip pat reikia pagalvoti ir apie infrastruktūrinius pokyčius naujoms darbo vietoms sukurti“, - tuomet kalbėjo RKL generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus.
 
Augant medicinos studijas pasirinkusių jaunuolių skaičiui susiduriama su rimtu iššūkiu: kur įgyti savarankiškam darbui itin reikalingos patirties? Mat kai kurios gydymo įstaigos nebeturi galimybių priimti visų norinčių studentų.
Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitete šiuo metu studijuoja beveik 8 tūkst. studentų, iš kurių apie tūkstantis rezidentų, studijuojančių medicinos ir odontologijos krypties rezidentūrose. Tiek paskutiniųjų kursų internatūros studentai, tiek rezidentai, atlikdami praktiką, įvairiose ligoninėse nuolat kelia kompetencijas. Ne išimtis ir Respublikinė Kauno ligoninė. Pernai šioje, vienoje didžiausių Kauno miesto gydymo įstaigų, praktines žinias gilino 67 internatūros studentai bei 105 įvairių sričių rezidentai. Beje, vertinant dabartines tendencijas, ateityje šie skaičiai turėtų augti.
 
Pasak G.Kramiliaus, jaunus medikus atvilioja puikūs įstaigoje praktiką atlikusių ar net įsidarbinusių kolegų atsiliepimai.
„Šiais metais prie mūsų prisijungė kitoje bazėje buvusi rezidentė. Ji sužinojo, kad mes suteikiame nemažai savarankiškumo. Žinoma, prižiūrint gydytojui. Jaunesnieji mūsų kolegos skundžiasi nebent per dideliu klinikinio darbo krūviu.
Ko mums dar trūksta? Aš, kaip klinikos vadovas, norėčiau, kad būsimieji gydytojai turėtų atskirą erdvę su mokymo klase, monitoriumi, projektoriumi, kur galėtų gilinti ne tiek teorines, kiek praktines žinias. Su įstaigos generaliniu direktoriumi tai jau aptarta, tad, manau, su laiku turėtų atsirasti“, – pasakojo Terapijos klinikos vadovas.
 
Klinikoje rudenį pavasarį vyksta paskaitų ciklai, kuriuos skaityti kviečiami universitetų - tiek Vilniaus, tiek Kauno – lektoriai. Dalyvauja ir jaunieji gydytojai, ir internai, ir rezidentai. Taip pat tradiciškai organizuojamos mokslinės konferencijos. Pastarąjį kartą pranešėju tapo iš Italijos atvykęs medicinos ir teologijos mokslų daktaras, kunigas prof. m. dr. Vidas Balčius.
Tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gydytojų tarpusavio bendradarbiavimas vidaus ligų diagnostikos ir gydymo srityje“, vykusioje Verslo lyderių centre, netrūko ir kitų įdomių bei naudingų pranešimų.

Komentaras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prodekanas Kęstutis Petrikonis:

Respublikinė Kauno ligoninė yra rezidentūros bazė. Čia semtis žinių ateina internai, gydytojai rezidentai, taip pat studentai, kurie vasarą ir ne tik renkasi papildomą praktiką. Ji, beje, labai populiari.
Ligoninėje sukurta puiki mokymo bazė, kuria patenkinti ir studentai, ir rezidentai. Anksčiau ši gydymo įstaiga buvo kaip universiteto, todėl turi dar nuo seno išlikusias tradicijas, dėstytojus. Beje, šiandien joje dirba stiprus jaunų specialistų kolektyvas, kurie yra universiteto absolventai ir žinias perduoda jaunesniems kolegoms.
 
Respublikinė Kauno ligoninė yra tinkama mokymo veikloms, nes, prima, yra puikiai organizuota, antra, atliepia jaunimo poreikius. Patikėkite, šiandien vadovauti jaunam, gabiam ir reikliam žmogui yra nemenkas iššūkis. Turi sukurti ne tiks infrastruktūrą, bet ir kiekvienas dėstytojas turi labai pasitempti. Ateityje su šia gydymo įstaiga planuojame plėsti bendradarbiavimą, kad ji, kaip mokymo bazė, plačiau įsilietų į skirtingas mokymo programas.

Geriausias įvertinimas

Terapijos klinikos vadovas skaičiuoja, kad ne prošal ligoninei būtų gydytojai kardiologai, nes, kaip skelbia statistika, mirtingumas vis dar didžiausias nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neurologijos skyriuje prieš trejus metus irgi buvo jaučiamas gydytojų neurologų trūkumas, bet skyrius atsinaujinęs, atėjo jaunų gydytojų, kai kuriuos prisiviliojo iš kitų gydymo įstaigų. Šiemet prie kolektyvo prisijungė ką tik rezidentūrą baigusi gydytoja reumatologė.
„Kai trūksta specialisto, vadovaujuosi tuo, kas jau seniai vyksta Skandinavijos šalyse. Visą laiką sakau: žiūrime, kad būtų geras žmogus, o kaip dirbti, išmokysime. Paaiškinsiu, kodėl: jei šeimos klinikoje yra gydytojas, slaugytoja ir pacientas, ligoninėje - komandinis darbas. Be skyriaus gydytojų komandos, be slaugytojų pagalbos nieko nepasieksi. Ligoninėje dirba didelė komanda“, - palygina G.Kramilius.

Geriausias įvertinimas, kai pacientai nori, kad jį gydytų jaunas gydytojas. „Ne paslaptis, daug pacientų atvyksta dėl lėtinių ligų, kurios dažnai paūmėja. Jei eilinio paūmėjimo metu pacientas renkasi tą patį gydytoją, - nėra geresnio įvertinimo. Vyresnieji kitą kartą reaguoja skaudžiai, nes tai - konkurencija. Bet pastaroji yra gyvenimo varomoji jėga.
Dabar medicinoje daug pasiekiama taikant inovatyvius tyrimus ir modernią įrangą. Bet tai nereiškia, kad rezidentų, jaunų gydytojų, slaugytojų nereikia mokyti, kaip bendrauti su pacientu, nes jokia aparatūra, medicinos įranga nepakeis nuoširdaus tarpusavio bendravimo“, - sakė pašnekovas.

Jaunimas

Inga Žalienė:
- Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigiau medicinos studijas, trukusias šešerius metus. Dabar esu vidaus ligų rezidentė.
Šeštais studijų metais buvo internatūros ciklas ir pagal draugų bei kolegų rekomendacijas nusprendžiau pasirinkti būtent Respublikinę Kauno ligoninę. Man čia patiko, taigi likau ir rezidentūrai.
Kolektyvas - puikus, gydytojai ir vadovas - geranoriški. Didžiulis privalumas, kad gali pasirinkti specializuotą skyrių: pulmonologijos, gastroenterologijos, reumatologijos, kardiologijos ir kitus. Darbo tikrai daug, bet sulaukiame pagalbos iš vyresnių kolegų. Kitą kartą pacientai su rezidentu kaip tik drąsiau jaučiasi: išsiklausinėja visų smulkmenų, ko nedrįsta paklausti gydytojų. Džiaugčiausi sulaukusi pasiūlymo čia pasilikti dirbti.

Justina Borutaitė:
- Baigiau studijas Kaune. Esu ketvirtų metų rezidentė. Kodėl pasirinkau būtent šią mokymo bazę? Nulėmė kitų atsiliepimai, kad čia įgaunama daug praktikos, gali pritaikyti universitete įgytas žinias. Aišku, darbo yra daug, bet per tai įgyjama patirtis.
Esame skatinami dirbti savarankiškai ir, padedant vyresniesiems kolegoms, turime visas galimybes tobulėti. Iš tikrųjų daug vieni iš kitų mokomės, nes skyriaus tvarką perimi iš vyresnių kolegų, kurie mus, rezidentus, draugiškai priėmė.

Eglė Novičenkaitė:
- Esu vyresnioji šeimos medicinos rezidentė, studijas baigiau LSMU. Pasirinkau šią ligoninę ir neurologijos ciklą dėl šaunaus kolektyvo. Čia visi gydytojai nori, kad nebūtum raštininkas, o mokytumeisi ir tobulėtum. Kol kas tai yra pirmoji mano diena (Šypsosi.) Pacientai į mus, rezidentus, žvelgia įvairiai. Būna, pasako, kad esi ne daktaras, kiti, priešingai, kad jau daktaras.

Vaida Ragelytė:
- Liepos mėnesį baigiau vidaus ligų rezidentūrą ir gavau šioje ligoninėje darbo vietą.
Atlikau čia ir internatūrą. Paskui atėjau pirmaisiais metais į rezidentūrą. Tada dvejus metus buvau klinikose, ketvirtais metais – Kauno klinikinėje ligoninėje, bet galiausiai pasirinkau šią ligoninę. Kodėl? Nes turime daugiau savarankiškumo. Aišku, reikia dirbti kartu su gydytoju, bet esi lygiavertis, tavo žodis svarbus. Jei turi žinių, tikrai gali dirbti pakankamai savarankiškai.

Edgaras Strelcovas:
- Šiais metais baigiau rezidentūrą ir likau dirbti. Apie ligoninę buvau girdėjęs vien gerus atsiliepimus iš artimųjų ir kolegų. Kreipiausi ir tikrai nenusivyliau.
Pacientai labai įvairūs, dažniausiai vyresnio amžiaus. Gydydami juos susiduriame su dideliais iššūkiais.

Komentarai

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius doc.dr. Linas Vitkus:

Respublikinė Kauno ligoninė yra daugiaprofilinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje yra galimybė įgyti įvairių praktinių įgūdžių, bendradarbiavimo su pacientais ir vyresniais kolegomis patirties.
Per metus vidaus ligų rezidentūroje mokosi vidutiniškai 23 pirmų, ketvirtų ir penktų metų rezidentai, didžioji dalis jų grįžta ir vyresniuose kursuose, o kai kurie gavę licencijas mūsų ligoninėje ir įsidarbina.
 
Taip pat mūsų įstaigą, kaip rezidentūros bazę, pasirenka ir būsimieji šeimos medicinos gydytojai, kurie praeina pas mus vidaus ligų ciklus, kartais ir psichiatriją ar vaikų ligas. Per metus pas mus šeimos medicinos programoje mokosi ir žinias tobulina daugiau nei trisdešimt rezidentų.
Turime ir būsimų psichiatrų, chirurgų, ausų-nosies-gerklės specialistų. Pernai pas mus iš viso mokėsi ir dirbo šimtas penki rezidentai.
Džiaugiamės, kad mūsų ligoninė yra patraukli būsimiems sveikatos priežiūros specialistams. Daugelio jų atsiliepimais gerai vertinama darbo aplinka, organizacijos kultūra ir žmogiškieji santykiai.

Direktorė medicinai Joana Dambrauskienė:

Klinikinę medicinos praktiką atlieka ir šešto kurso medicinos studentai (internai), kurie į mūsų ligoninę ateina dviem srautais: vienas srautas nuo sausio iki birželio mėnesio ir įprastai tai būna medicinos studentai, atvykę studijuoti iš užsienio šalių, antras srautas nuo rugsėjo iki sausio mėnesio. Iš viso per metus praktiką atlieka daugiau kaip penkiasdešimt internų, kurie turi puikias sąlygas mokytis chirurgijoje ir ortopedijoje-traumatologijoje, vidaus ligų cikle, akušerijoje ir ginekologijoje bei vaikų ligų cikle.
 
Taip pat vasaros metu sulaukiame medicinos studentų ir iš žemesnių kursų, kurie nori atlikti papildomą savanorišką praktiką ligoninės skyriuose.
Respublikinę Kauno ligoninę bei LSMU MA ir Kauno kolegijos Medicinos fakultetus sieja reikšminga socialinė partnerystė. Ligoninėje profesinių įgūdžių įgyja būsimi slaugytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, biomedicinos technologijų specialistai. Be to, vykdoma mokslinė veikla: tyrimus atlieka slaugos, visuomenės sveikatos bei kiti šių fakultetų studentai. Tai svarbu plėtojant pažangią medicinos ir slaugos praktiką.

"Išmanioji“ lova ir „išmanioji“ slaugytoja

 

RKL ne tik gydytojų internų ir rezidentų, bet ir slaugytojų bazė. Naujovė - ligoninėje dirba „išmanioji“ arba išplėstinės slaugos praktikos slaugytoja. Pernai LSMU išleido pirmąją jų laidą. Tokių specialisčių Lietuvoje tėra septynios.
„Tai yra labai didelė pagalba. Kai atėjo slaugytoja, ji yra ir vyresnioji slaugytoja-administratorė, trečdalis darbo ir netgi kontrolės nuo manęs nukrito. Nes ji kontroliuoja koleges ir gali pati atlikti kai kurias funkcijas, kurios anksčiau buvo priskirtos tik gydytojui. Pavyzdžiui, gali įvesti vamzdelį į kvėpavimo takus, atlikti centrinės venos punkciją“, - pasakoja Terapijos klinikos Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Liucija Jodžiūnienė.

Tik praėjusią savaitę į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių pristatyta funkcinė arba „išmanioji“ lova, skirta itin sunkios būklės ligoniams. Kuo ji išskirtinė?
„Šioje lovoje integruotos svarstyklės, kad būtų galima iš karto pasverti į reanimaciją atvežtą itin sunkios būklės pacientą, tai aktualu dėl galimybės lengvai dozuoti vaistus, kurie skiriami pagal paciento svorį. Taip pat lovoje yra moderniausias antipragulinis čiužinys. Paciento padėtys gali būti įvairiausios: nuleistos kojos, pakelta galva, ir atvirkščiai. Monitoriuje stebimas galvūgalio ir kojūgalio pakėlimo laipsnis, tai aktualu maitinant pacientą (pvz., pro zondą). Svarbu, kad išgaunama ir šoninė padėtis, kuri gelbėja slaugant kritinės būklės pacientą. Tai nepamainoma pagalba gydant pacientus, kurie patys visiškai nejuda, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį“, - pasakoja „išmanioji“ slaugytoja, vyresnioji slaugytoja administratorė Irma Černevičienė.


 lsveikata.lt informacija

 

 

E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd