Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Tyrimas dėl miego apnėjos

Kas yra polisomnografija?

Polisomnografija – tai daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu. Šis tyrimas laikomas „auksiniu standartu“ nustatant miego sutrikimus, ypač įtariant miego apnėją.

Žmogus tiriamas specialiai tam įrengtoje vienvietėje palatoje visą naktį. Ant tam tikrų kūno vietų – galvos, veido, krūtinės, galūnių ir piršto - jums bus prijungti specialūs davikliai ir elektrodai. Kol jūs miegosite, prietaisai matuos jūsų smegenų veiklą, akių judesius, raumenų veiklą, širdies dažnį ir ritmą, į/iš plaučių patenkantį ir išeinantį orą. Šis testas taip pat tikrina deguonies kiekį jūsų kraujyje. Polisomnografija yra visiškai neskausminga.

Tyrimo metu registruojama:

· Elektroencefalograma (EEG) - galvos smegenų aktyvumas (nustatomos miego stadijos)

· Elektrookulograma (EOG) - akių judesiai

· Elektromiograma (EMG) - smakro raumenų judesiai

· Elektrokardiograma (EKG) – širdies veikla

· Kojų judesiai (LIMB)

· Matuojamas deguonies įsotinimas kapiliariniame kraujyje (SpO2)

· Srautas (FLOW) – nustato knarkimą ir kvėpavimo įvykius (apnėją, hipopnėją ir kt.)

· Krūtinės ląstos ir pilvo judesiai (THO/ABD) – matuoja kvėpavimo pastangas

· Kūno pozicija miegant (POS) – rodo kokioje padėtyje žmogus miegojo tam tikru laikotarpiu (ant nugaros, šono ir pan.)

Užregistruotus duomenis peržiūri ir įvertina miego sutrikimų specialistas. Elektroencefalograma parodo, kada žmogus užmigo ir prabudo, kiek laiko miegojo, kiek laiko praleido vienoje ar kitoje miego stadijoje, t.y. ar miego struktūra buvo kokybiška. Pagal gautus srauto ir kvėpavimo pastangų duomenis nustatomi kvėpavimo sutrikimai, t.y. apnėja ir hipopnėja, jos tipai. Elektrokardiogramos duomenys parodo galimai susijusius su kvėpavimo įvykiais (arba nepriklausomus) širdies veiklos sutrikimus (tachikardija, bradikardija, aritmijos).

Daugiau apie miego apnėją skaitykite žemiau.

Apnėja – gyvybei pavojinga liga

Jei Jūs naktį knarkiate, ryte ir visą dieną jaučiatės mieguisti, o gal net įtariate, kad miegant nustojate kvėpuoti, būtinai kreipkitės į gydytojus. „Paviršutinis miegas sukelia deguonies badą smegenyse, tuomet sutrinka koordinacija, dėmesys, rizikuojate užmigti prie vairo, galbūt vystosi ir kitos gyvybei pavojingos būsenos“ – miego apnėjos pavojus vardina Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė ir kviečia miego sutrikimus patikėti spręsti naujos Miego laboratorijos specialistams. Kadangi šio sindromo priežastys gali būti labai įvairios, Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbantys įvairių profilių specialistai į Jūsų problemą pasižiūrės kompleksiškai.

Apnėja – graikiškai „nekvėpuojantis“

Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo ir yra labai svarbus žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Miego kokybė ir žmogaus savijauta labai priklauso ne tik nuo bendro miego trukmės, bet ir nuo miego stabilumo, bei jo fazinės sudėties. Yra žinoma daugiau nei 80 miego sutrikimų. Vienas iš jų yra obstrukcinė miego apnėja (OMA). Tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja ir susiaurėja gerklės raumenys.

Jei kvėpavimo takai siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir miegančiajam ima trūkti oro. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys.

Miegantysis kelias akimirkas nubunda ir vėliau neatsimena, tačiau to pakanka kvėpavimo takams išsiplėsti. Tuomet dažniausiai girdimas garsus įkvėpimas.

Sergant obstrukcine miego apnėja, tokie užmigimo-oro trūkumo-nubudimo ciklai kartojasi visą naktį. Sudėjus visus apnėjos epizodus, miegantysis nekvėpuodamas gali išbūti net iki kelių valandų per parą.

Obstrukcine miego apnėja sergantys žmonės miega neramiai, pabunda suprakaitavę ir nesijaučia gerai pailsėję. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę, kokybę ir sukelia mieguistumą dienos metu.

Kokius pavojus kelia miego apnėja?

Žmonės sergantys miego apnėja dažnai pažadinami iš gilaus miego stadijos ir pereina į lengvo miego stadiją, todėl jie retai praleidžia pakankamai laiko gilaus, atstatomojo miego stadijoje; tai sukelia padidintą mieguistumą dienos metu. Toks mieguistumas sukelia nuotaikos ir elgesio problemas, įskaitant depresiją ir toks mieguistumas daugiau nei tris kartus padidina avarijų kelyje ar darbe riziką.

Dažnas deguonies lygio kraujyje kritimas sukelia galvos skausmus, sumažina galimybę susikoncentruoti, tinkamai mąstyti, mokytis ir atsiminti. Deguonies trūkumas ir pablogėjusi miego kokybė skatina streso hormonų išsiskyrimą. Šie hormonai savo ruožtu kelia jūsų kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį bei didina širdies smūgio, insulto, širdies ritmo sutrikimo ir širdies nepakankamumo riziką. Dar daugiau, negydoma miego apnėja gali sukelti metabolizmo pusiausvyros pakitimus, kurie didina nutukimo ir diabeto riziką.

Miego apnėja provokuoja arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, blogina kognityvines funkcijas. Ji susijusi su prastesniais rezultatais mokykloje, darbe, dažnesne eismo įvykių rizika.

Kada galima įtarti obstrukcinę miego apnėją?

Jums reiktų pasitarti su gydytoju, jei pasireiškia nors vienas iš žemiau išvardintų požymių:

· išreikštas mieguistumas dieną (hipersomnija);

· garsus knarkimas (būdingas obstrukcinei miego apnėjai);

· artimųjų stebėti kvėpavimo nutrūkimo epizodai ligoniui miegant;

· staigus nubudimas, lydimas jausmo, kad trūksta oro (būdingesnis centrinei miego apnėjai);

· nubudus juntamas sausumas burnoje, ryklės perštėjimas;

· nuolatinis nuovargio (neišsimiegojimo) pojūtis

· sumažėjęs lytinis potraukis arba impotencija

· rytiniai galvos skausmai;

· užmaršumas, nuotaikos svyravimai;

· viršsvoris;

· dažnas kėlimasis naktį šlapintis.

Liga dažniausiai nėra diagnozuota

Daugiau nei pusei sergančiųjų miego apnėja nėra diagnozuota. Žmonės, sergantys miego apnėja dažnai apskritai nežino, kad jų kvėpavimas sustoja miegant. Jie tik pastebi, kad jaučiasi nepailsėję ir mieguisti visą dieną. Dažniausiai tai pastebi artimieji, girdintys garsų ir dažną knarkimą ir besikartojančias kvėpavimo pauzes. Dažnai artimieji pastebi šiuos simptomus anksčiau nei pacientas.

Dažniausia obstrukcinės miego apnėjos priežastis yra siauresni ar susiaurėję kvėpavimo takai.

Tai nesukelia problemų ryjant ar kvėpuojant, kai žmogus nemiega. Kvėpavimo sutrikimus miegant gali sukelti ir viršsvoris. Ypač tai pavojinga vyrams, kurių riebalai labiau kaupiasi kaklo srityje, dar labiau susiaurindami kvėpavimo takus.

Alkoholis, antihistaminai (antialerginiai vaistai) ir migdomieji vaistai atpalaiduoja gerklę atveriančius raumenis, todėl juos vartojant knarkimas ir apnėja gali tapti labiau pastebimi.

Miego apnėjos diagnostika

Pacientai, kuriems šeimos gydytojas įtaria esant miego apnėją, yra siunčiami į miego laboratoriją išsamesnei gydytojo specialisto konsultacijai. Pasak gydytojos Aušros Kaletkienės, miego apnėja gali būti daugelio negydytų ligų komplikacija. „Gal skydliaukės sutrikimai, gal diabetas, gal širdies ar neurologinės ligos galiausiai sukėlė ir tokius miego sutrikimus“, – įvairių specialistų konsultacijų svarbą pabrėžia gydytoja.

Gydytojas pasiūlys ištirti kvėpavimo takus ir rasti susiaurėjusią kvėpavimo takų vietą.

Miego laboratorijoje gydytojas specialistas:

· paklaus jūsų kiek valandų per naktį miegate, kaip dažnai prabundate naktį ir kiek laiko tokie prabudimai tęsiasi, kiek laiko trunka, kol užmiegate, ar jaučiatės gerai pailsėjęs ryte ir/ar kaip stipriai jaučiatės mieguisti dieną. Gydytojas taip pat paklaus ar turite miego apnėjos simptomų, tokių kaip garsus knarkimas, prunkštimas ar žiopčiojimas, rytiniai galvos skausmai, Taip pat šie klausimai gali būti pateikti jūsų lovos partneriui, nes jūs pats apie juos galite ir nežinoti.

· įvertins Jūsų anatominius duomenis, t.y. ūgį, svorį, bei tokius anatominius kūno požymius, kurie gali būti nusiskundimų priežastimi (pvz.: trumpas, didelės apimties kaklas, trumpas apatinis žandikaulis, iškrypusi nosies pertvara/lūžusi nosis), kitus anatomomorfologinius viršutinių kvėpavimo takų ypatumus.

· paprašys Jūsų užpildyti keletą anketų ir klausimynų, padedančių įvertinti savijautą, mieguistumą dienos metu, įpročius ir gyvenimo kokybę.

· įtariant miego apnėją arba kitus miego sutrikimus, kuriems reikia išsamesnio įvertinimo, gydytojas Jums paskirs naktinį miego tyrimą vadinamą polisomnografija.

Gali būti atliekami specialūs tyrimai: pacientui miegant matuojamas deguonies kiekis kraujyje ir įrašomi knarkimo garsai, oro judėjimas pro burną ir nosį, krūtinės judesiai, matuojamas ir miego gylis, kojų judesiai miego metu ir t.t. Svarbu įsitikinti, kad mieguistumo nesukelia kitos priežastys.

Kas laukia, jei miego apnėja negydoma?

Obstrukcinė miego apnėja nėra išgydoma, taikomos terapijos/gydymo tikslas yra palengvinti arba panaikinti ligos simptomus ir sumažinti galimas komplikacijas.

Negydoma miego apnėja sukels dar daugiau bėdų: didėja padidintas kraujo spaudimo, infarkto, insulto rizika. Sustiprėjęs dienos mieguistumas didina avarijų kelyje ar nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, blogėja darbo kokybė, šeimos ir socialiniai santykiai. Nuolatinis nuovarkis ir nuotaikos svyravimai gali nuvesti net iki depresijos.

Kaip miego apnėja gydoma?

Obstrukcinės miego apnėjos gydymas gali būti konservatyvus ir chirurginis.

Svorio korekcija.
Svorio metimas gali būti labai efektyvus gydymo būdas, jei ne visiškai panaikinantis ligą, tai bent jau palengvinantis ją.

Nuolatinio teigiamo slėgio ventiliacija CPAP
Kadangi obstrukcija atsiranda dėl dalinio ar pilno viršutinių kvėpavimo takų audinių sukritimo miegant, taikomas gydymas, kuris padeda sumažinti obstrukciją ar apsaugo nuo jos atsiradimo. Naudojant šiuos aparatus pasiekiamas geras gydymo efektyvumas, tačiau juos toleruoja tik apie 50 % ligonių.

Pozicinė terapija
Pacientui miegoti reikia tik gulint ant šono. Pozicinei terapijai taikyti, galima į pižamos ar marškinėlių nugarą įsiūti kietą daiktą (pvz.: teniso kamuoliuką), neleidžiantį pacientui atsigulti ant nugaros.

Gydymas vaistais
Efektyvaus medikamentinio obstrukcinės miego apnėjos gydymo nėra. Be to reiktų žinoti, kad sergant obstrukcine miego apnėja, kai kurių vaistų naudoti negalima. Tai – migdomieji, raminantieji ar kitaip kūno raumenis (tarp jų ir viršutinių kvėpavimo takų audinius) atpalaiduojantys preparatai. Jie tik dar labiau pasunkins miego apnėją, kvėpavimo sustojimai pasidarys dažnesni ir ilgesni.

Burnos korekcijos prietaisai
Burnos korekcijos prietaisai, tai specialūs įtaisai dedami į burną prieš miegą. Jų paskirtis – patraukti apatinį žandikaulį ir liežuvį į priekį, taip padidinant viršutinių kvėpavimo takų spindį ir neleisti subliūkšti audiniams.

Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas taikomas esant lengvai arba vidutinio sunkumo obstrukcinei miego apnėjai ir tik išskirtiniais atvejais esant sunkiai ligos formai. Tokio gydymo tikslas – padidinti viršutinių kvėpavimo takų ertmes ir sumažinti audinių subliūškimo galimybę. Chirurginio gydymo metodą parenka ausų, nosies ir gerklės gydytojas arba žandikaulių chirurgas po išsamių diagnostinių tyrimų.

E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd