IMG_3331

„Lietuvos sveikatoje“ apie šiuolaikinės ligoninės valdymo iššūkius ir galimybes

"Lietuvos sveikatoje" apie šiuolaikinės ligoninės valdymo iššūkius ir galimybes

2017 m. rugpjūčio 4 d., penktadienis

"Lietuvos sveikatos" žurnalistai praėjusią savaitę paprašė mūsų įstaigos vadovų pasidalinti mintimis apie šiuolaikinės ligoninės valdymo iššūkius ir galimybes.


„Pažangi vadyba medicinoje gali duoti geresnį ekonominį efektą. Vadinasi, racionaliau ir operatyviau dirbdami turėsime daugiau laiko pacientui, kuris ir yra mūsų pagrindinis darbdavys“, - sako Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus, su bendraminčių komanda pradėjęs gydymo įstaigoje taikyti efektyvius vadybos bei valdymo metodus.


Vadovai-medikai tobulina vadybos žinias
Kaip sako įstaigos generalinis direktorius doc. dr. L.Vitkus, nors daugelis vadovų nuolat tobulinasi įvairiuose vadybos mokymuose, gauna teorinių žinių, praktikoje gydymo įstaigose įdiegti reikšmingus vadybinius pokyčius nėra lengva.
„Prieš tapdamas įstaigos vadovu buvau gydytojas praktikas ir ėjau skyriaus vedėjo pareigas. Anksčiau taip jau buvo priimta, kad geras profesionalas dažniausiai paskiriamas ir skyriaus vadovu. Trūko administracinio darbo žinių, teko savo jėgomis ieškoti ir išsiaiškinti efektyvios vadybos principus. Vadyba medicinoje iš tikrųjų buvo ir yra silpnoji vieta. Džiaugiuosi, kad ryžomės ieškoti būdų, kaip pritaikyti efektyvios vadybos principus mūsų gydymo įstaigoje“, – pasakoja doc. dr. L.Vitkus.


Pasak RKL direktoriaus valdymui Rimanto Autuko, dažnai girdime, kad verslas geriau tvarkosi nei valstybinė įmonė: „Viena priežasčių, kodėl taip nutinka, ta, kad siekdamas geresnių veiklos rezultatų, pažangus verslas yra imlus inovatyviems vadybos sprendimams, greitai juos įgyvendina. Tikslas ir noras nuolat keisti esamą būklę – tiesiog kasdienybė. Savo ruožtu mes – tradicijų puoselėtojai, dažnai inertiški, mums trūksta lankstumo greitai reaguoti į pokyčius. Tad tai, ko mums trūksta, pavadinome galimybėmis ir sutarėme nebijoti vykdyti pokyčius.“
Direktorius valdymui džiaugiasi, kad visas su vadyba susijusias naujoves ypač palaiko ligoninės bei padalinių vadovai.


Požiūrio į strategiją reikšmė
Ar organizacija ieškos efektyvios vadybos sprendimų, parodo jos darbuotojų požiūris į strategiją. Versle sprendimams, kaip ją, įtraukiant darbuotojus, sėkmingai įgyvendinti, skiriama daug dėmesio. „Kodėl ir mums nebūti tokiems? Kodėl ir mes negalime taikyti tokių pat vadybos sprendimų, kurie padėtų darbuotojams siekti organizacijos tikslų?“ – klausia direktorius valdymui. R.Au-tukui darbo praktikoje teko dalyvauti ir matyti, kaip įmonė užauga nuo menkai iki labai efektyviai valdomos organizacijos. Anot jo, pokyčiai vyksta, kai kiekvienas darbuotojas pradeda vienodai suprasti ir palaikyti organizacijos strategiją bei tikslus, aktyviai dalyvauja įgyvendinant organizacijos misiją ir viziją, tampa vertybių ambasadoriais.


„Prieš porą metų atėjęs dirbti į ligoninę pirmiausia analizavau ir stengiausi pažinti, kokie žmonės yra aplinkui. Pradėjus kalbėti apie tai, kad turėtume dirbti kaip verslas, kai kurių įstaigos darbuotojų pirmas atsakymas buvo: „čia – ne verslo, o valstybinė įmonė ir mes dirbame kitaip. Turime daugiau paisyti socialinių klausimų, atsižvelgti į tai, kad mes – ne pelno siekianti organizacija. Taip, esame jautrūs socialiniams visuomenės poreikiams, bet kartu privalome efektyviai dirbti ir racionaliai naudoti valstybės lėšas. Kiekviena organizacija, nesvarbu privati įmonė, valstybinė ar viešoji įstaiga, siekia vieno tikslo – veikti efektyviai“, – akcentavo R.Autukas. Direktorius valdymui pasakoja sutikęs nemažai kolegų, kurie norėjo imtis naujovių ir kitaip organizuoti darbą. Tokių žmonių su kiekviena diena daugėja.


Šiemet ligoninėje sukurta aiški ir išgryninta ilgalaikė strategija, kurią kasmet įsipareigota peržiūrėti, tikslinti ir koreguoti. Tik dabar strategija pamažu tampa ne formaliu dokumentu, o realiu įrankiu, padedančiu organizacijai augti. Vadybos sprendimai nėra universalus paketas. Kiekviena organizacija pagal veiklos specifiką turi atsirinkti jai tinkamus valdymo įrankius, kurie efektyviausi įgyvendinant strategiją. „Siekiame į strateginių tikslų įgyvendinimą įtraukti visą komandą, suteikiant jai daugiau įgaliojimų, kad tai būtų ne hierarchinio valdymo, o komandinio darbo modelis. Parenkame tinkamus vadybos įrankius ir sprendimus, kurie skatina komandą judėti viena kryptimi ir leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Be jos įsitraukimo ir palaikymo net pats geriausias vadovas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje negali pasieki puikių rezultatų“, – kalbėjo R.Autukas.


Remiantis strategija numatyti ir metiniai veiklos tikslai bei iškart įdiegta jų stebėjimo sistema. Taikant pažangią metodiką tikslai nustatyti kiekvienai ligoninės klinikai ir skyriui. Beje, jie ne nuleisti „iš viršaus“, o sudaryti bendru susitarimu tarp aukštesnio ir žemesnio pavaldumo vadovų. Veiklos tikslų vykdymo stebėjimo sistema padalinių vadovams prieinama vidiniame ligoninės intranete. Ligoninėje taip pat pradėti vykdyti metiniai pokalbiai – priemonė, padedanti sklandžiai organizuoti metinių ir strateginių tikslų įgyvendinimą.


Kaip pripažįsta R.Autukas, pradėjus diegti minėtą sistemą, dauguma darbuotojų į tai sureagavo jautriai, galvodami, kad dabar jie bus vertinami, atleidžiami iš darbo arba mažinamas atlyginimas. „Tačiau mes siekiame, kad ir darbuotojui, ir vadovui toks pokalbis duotų naudos. Didžiausią dėmesį skiriame ne praeities rezultatams vertinti, o darbuotojų veiklos pokyčiams skatinti. Juk negalima gerai vairuoti automobilio, žiūrint tik į galinio vaizdo veidrodėlį“, – įsitikinęs R.Autukas. Metiniuose pokalbiuose pirmaisiais metais dalyvavo 66 darbuotojai – klinikų ir administracinių padalinių vadovai. Šiemet, įtraukus skyrių darbuotojus, jau dalyvavo apie 220, kitąmet planuojama įtraukti ir visus gydytojus.


„Mūsų stiprioji pusė – patogumas, greitis ir operatyvumas. Iš esmės padarėme struktūrinius pertvarkymus, pakeitėme skyrių lokalizacijas, optimizavome procesus, kad kolegoms reikėtų mažiau bėgioti ir pacientams būtų patogiau. Pavyzdžiui, pirmame aukšte yra ir mūsų Konsultacinė poliklinika, ir visi diagnostikos kabinetai. Atėjusiam pacientui nereikia lipti į antrą ar trečią aukštą – viskas yra vietoje: ir magnetinis rezonansas, ir kompiuterinė tomografija, ir echoskopija, ir ambulatorinė reabilitacija, ir fizioterapijos, netgi barokamera“, – sako įstaigos generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus.


Svarbus prioritetas – darbuotojų mokymai
Ligoninė, kurdama organizacinę kultūrą, siekia tapti nuolat besimokančia organizacija. Tam patvirtinta nauja darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tvarka. Dabar kiekvienam darbuotojui ir vadovui aišku, kaip ir kiek lėšų skiriama įvairiems mokymams. „Mokymų prioritetai – didinti vadovų vadybines kompetencijas, gerinti pacientų bei klientų aptarnavimo kokybę, ugdyti darbuotojų elektroninį raštingumą“, – vardijo R.Autukas. Išskirtinį dėmesį ketinama skirti slaugytojų mokymams ir jų bendravimo su pacientais kompetencijoms ugdyti.


Intranetą privalu skaityti
Intranetas – vis dar ne vienareikšmiškai vertinama vidinė sistema. Vieni nekreipia dėmesio, nes mano, kad tai – brangu ir nenaudinga, kiti – suvokia naudą, bet mano, jog jų kompanija dar nėra tam pasiruošusi, treti nesidomi intraneto galimybėmis ir duodama nauda dėl informacijos trūkumo. Organizacijose, kuriose jau veikia intranetas, dažniausiai išnaudojami du jo funkcionalumai: dokumentų ir informacijos kaupimo bei darbuotojų informavimo. Tačiau intranetas gali būti ir efektyvi valdymo priemonė.
Anot R.Autuko, mokant tuo pasinaudoti, galima ne tik padidinti valdymo skaidrumą, bet ir įtraukti darbuotojus į organizacijos siekius, pagerinti vidinį bendradarbiavimą. Galima išvengti informacijos iškraipymo, sprendimų eigos nestabdo vadovų sluoksniai.


Nors intraneto, kaip valdymo platformos, sukūrimas Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo nemenkas iššūkis, darbuotojai jau spėjo įvertinti šios priemonės privalumus. Pirmiausiai todėl, kad intraneto pagalba darbinė informacija tapo lengvai ir greitai pasiekiama visai ligoninės bendruomenei. Tai ypač aktualu ligoninei, kurios padaliniai yra išsibarstę 25 kilometrų atstumu ne tik miesto teritorijoje, bet ir Kulautuvoje, Kačerginėje, Garliavoje, Žiegždriuose.
Intranetas – efektyvus valdymo instrumentas. Be abejo, jį reikia sukurti atsižvelgiant į organizacijos poreikius ir specifiką. Taip pat įmonei plečiantis, kintant jos poreikiams ar veiklos procesams intranetą būtina kasdien keisti ir tobulinti.


„Džiaugiuosi, kad mums tai pavyko. Kai pradėjome sakyti, kad intranetą bus privalu skaityti visiems, kai kurie darbuotojai priešinosi: „Mes dar ir intranetą turėsime skaityti? Juk ir taip neturime laiko“. Taip galvojusieji netruko pakeisti nuomonę, nes įvertino, kiek gali sutaupyti laiko intranete lengvai rasdami dokumentų formas, darbo instrukcijas, naujienas ir gauti aktualiausią darbui reikalingą informaciją.
Šiuo metu RKL intranete toliau įgyvendinami sprendimai, kurie leidžia mums, vadovams, organizuoti ir valdyti įmonę, įtraukti darbuotojus, juos skatinti ir motyvuoti, be to, greitai ir efektyviai pasidalinti informacija netgi apie šią sekundę vykstančius įvykius. Nutolę padaliniai netrukus sužino, kas ryte buvo nuspręsta vadovybės pasitarime“, – pasiteisinusia vidinės komunikacijos sistema džiaugiasi R.Autukas.
Įdomu tai, kad efektyviai veikiantis vidinis intranetas leidžia sutaupyti iki 30 procentų sąnaudų, skirtų kitoms komunikacijos priemonėms.


„Mūsų gydymo įstaigos struktūra yra pakankamai sudėtinga. Nebūtina gaišti laiko spūstyse ir automobiliu važiuoti į kitą padalinį, jei galima naudotis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis.
Pavyzdžiui, mūsų Psichiatrijos klinika išsidėsčiusi trijose vietose: vienas sektorius yra Aleksote, kitas įsikūręs Žiegždriuose, dar vienas skyrius veikia pagrindiniame korpuse. Taigi bendrus pasitarimus organizuojame naudodamiesi internetinės telefonijos programa Skype“, – sako doc. dr. L.Vitkus. Beje, jau netrukus visuomenei bus pristatytas atnaujintas ligoninės internetinis puslapis, kuriuo pacientams, kaip žadama, bus žymiai paprasčiau naudotis.
„Intranetas yra labai efektyvus valdymo instrumentas. Be abejo, jį reikia sukurti atsižvelgiant į organizacijos poreikius ir specifiką ir kasdien tobulinti bei keisti, vystantis ir augant įmonei, tobulėjant ir didėjant įmonės poreikiams, kintant veiklos procesams. Džiaugiuosi, kad mums tai pavyko“, – komunikacijos priemonę pristato RKL direktorius valdymui Rimantas Autukas.


Išskirtinis klientų aptarnavimas
Doc. dr. L.Vitkus džiaugiasi, kad ligoninės įvaizdis sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Įstaigoje pasikeitusi ir tvarka, ir bendravimo kultūra, ir estetika, ir kolegų požiūris į pacientą. RKL bene pirmoji Kauno regione sukūrė ir įdiegė pacientų bei klientų aptarnavimo standartą, kur išdėstytos rekomendacijos darbo vietai ir aplinkai, darbuotojų išvaizdai, pagrindiniai darbo su pacientais principai, netgi konfliktinių situacijų sprendimo būdai. „Siekiame, kad pas mus patekę žmonės pastebėtų ne tik atsinaujinusius pastatus, modernią įrangą, bet ir rūpestingus profesionalius darbuotojus. Pacientų aptarnavimo standarto dokumente aprašyta, kas svarbiausia kiekvienu aptarnavimo etapu esant skirtingoms bendravimo situacijoms, pateikiama tinkamo darbuotojų elgesio pavyzdžių, darbuotojai nuolat tarpusavyje dalijasi patirtimi, kaip sekasi mūsų nustatytą standartą įgyvendinti. Tai žinutė visiems – pokyčiai šioje srityje mums svarbūs, tai – nuoseklių ir kryptingų pokyčių pradžia. Galbūt, lyginant su kitomis gydymo įstaigomis, čia ir yra mūsų išskirtinumas“, – svarsto L.Vitkus.
„Esame išleidę ir atmintinę „Naujo darbuotojo knyga“, kuri naujai atėjusiajam padeda geriau suprasti ligoninės vertybes ir greičiau pasijusti komandos nariu. Žmogus iš karto gauna naudingos informacijos. Su ja susipažinęs naujasis kolega yra pasiruošęs visaverčiai padėti mūsų brangiems pacientams“, – priduria vadovas.


Alga priklausys nuo rezultatų
Naujausias Respublikinės Kauno ligoninės iššūkis – darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimas ir darbo užmokesčio didinimo galimybių ieškojimas.
„Medikai gauna panašius atlyginimus, nes per mažai atsižvelgiama, ar jie dirba geriau ar blogiau. Norime, kad žmogus, kuris pasiekia geresnių rezultatų, atitinkamai būtų skatinamas. Todėl per šiuos metus planuojame sukaupti finansinį rezervą skatinimo sistemai įgyvendinti“, – sako R.Autukas.
Įstaigos generalinio direktoriaus užklausėme, kokios įtakos medikų atlyginimams turės naujojo Darbo kodekso įvedimas ligoninėje. „Turėjo įtakos ne tik naujasis Darbo kodeksas, tačiau ir birželio mėnesį pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis.
Kaip medikas džiaugiuosi pasirašytu susitarimu, kuris medicinos darbuotojams leis užtikrinti palankesnes darbo sąlygas dėl darbo laiko trukmės, atostogų, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis gerins socialines garantijas. Kaip vadovas susiduriu su nauju iššūkiu, nes susitarimui įgyvendinti reikalingos papildomos lėšos“, – apie ateitį kalba doc. dr. L.Vitkus.


Nuotraukų galerija


Enter your e-mail address (required):

Padėkoti už paslaugas

Prašome užpildyti žemiau pateiktus laukelius norėdami išsiųsti padėkos pranešimą.

Please wait...
Enter your e-mail address (required):

Pateikti atsiliepimą

Prašome užpildyti žemiau pateiktus laukelius norėdami išsiųsti atsiliepimą.

Please wait...
Enter your e-mail address (required):

Pranešti apie korupciją

Norėdami išsiųsti pranešimą apie galimą korupciją, prašome užpildyti žemiau pateiktus laukelius.

Please wait...
Enter your e-mail address (required):

Užklausos forma

Prašome užpildyti žemiau pateiktus laukelius norėdami gauti daugiau informacijos.

Please wait...
Enter your e-mail address (required):

Atšaukti konsultaciją

Prašome užpildyti žemiau pateiktus laukelius norėdami atšaukti konsultaciją.

Please wait...